Prieš kelis mėnesius Lietuva džiaugėsi sulaukusi pasaulinio garso motyvatoriaus Niko Vujičičiaus vizito, o vakar mūsų šalies negalios paliesti jaunuoliai įrodė – jie taip pat gali būti sektinais pavyzdžiais kiekvienam iš mūsų.

Jaukus, šiltas, produktyvus ir konstruktyvus – taip keliais žodžiais galima būtų apibūdinti vakar sostinėje vykusį jaunimo forumą-diskusiją „Misija –  neįmanoma?“. Į pirmąjį kartą „Baltijos Ugdymo Centro“ kartu su Neįgaliųjų reikalų departamentu suorganizuotą renginį susibūrė negalios paliesti ir nepaliesti jauni žmonės iš visos Lietuvos – Vilniaus, Kauno, Panevėžio, Šiaulių, Druskininkų, Alytaus, pajūrio ir kitų miestų. Tie, kurie ne vienerius metus jau aktyviai veikia. Ir tie, kurie dar tik norėtų kažką daryti, bet pritrūkdavo idėjų ar galimybių jas realizuoti. Prie jų prisijungė ir Seimo nariai Algirdas Sysas, Rimantė Šalaševičiūtė bei Justas Džiugelis, įsilieję į betarpišką diskusiją apie konkrečius būdus, kaip gerinti Lietuvos neįgalių žmonių gyvenimą ir mažinti socialinę atskirtį.

„Norint kažką pakeisti, reikia turėti ne tik sumanymų, bet ir drąsos juos įgyvendinti. Tik gerieji pavyzdžiai gali paskatinti jaunuolius išlįsti iš savo kiauto, imtis veiklos, kovoti už savo ir visų ateitį. Šis forumas parodė, kad tokių pavyzdžių turime daugybę“, – džiaugėsi Neįgaliųjų departamento direktorė Asta Kandratavičienė.

Jau vien pranešėjai ko buvo verti! Kiekvienas su sava patirtimi, istorijomis, išmintimi ir net stiliumi  papuoštų bet kurią tarptautinę konferenciją. Štai prieš keletą mėnesių iš Švedijos grįžusi alytiškė Kristina Dūdonytė įsitikinusi, kad ten įdiegtas asmeninio asistento modelis tiesiog gyvybiškai reikalingas ir Lietuvoje. O Šiauliuose gyvenanti ir neįgalų sūnų auginanti asociacijos „Maži žingsneliai“ įkūrėja Živilė Kulėšė, kuriai tokį asistentą savo sūnui pavyko gauti, su susirinkusiais pasidalijo patirtimi, kaip tai padaryti. Vežimėlyje įkalinta Vaiva Dulevičiūtė skaitė pranešimą „Tėvų, kurie augina neįgalius vaikus, konsultanto patirtis, kaip „nepasiklysti“ teisinėje sistemoje“. Prieš keletą metų pamačiusi, į kokią neviltį gali pulti neįgalaus vaiko susilaukę tėvai, ji pradėjo konsultuoti tokias šeimas ir dabar jau yra padėjusi šimtams. Tai buvo bene pirma vieša Vaivos kalba, tad panevėžietės balsas šiek tiek drebėjo. Nepaisant to,  ji džiaugėsi įveikusi jaudulį – dar vieną kliūtį savo gyvenime. O neregė puikaus balso savininkė Vaida Butautaitė iki ašarų prajuokino susirinkusius pasakodama apie savo nuotykius piligrimų kelionėje, kur netrūko ne tik nuotykių, bet ir pavojų, kuriuos mergina įveikė be jokios baimės. „Raudonos nosys gydytojai klounai“ trupės vadovė Viltautė Žemelytė dalijosi patirtimi, kokią įtaką vaikų fizinei ir psichinei sveikatai gali turėti menai. Iš televizijos talentų konkurso pažįstamas Viktoras Topol pasakojo, kaip sunkiai rado darbą, mat, vos išgirdę apie tai, kad jis juda vežimėlio pagalba, darbdaviai iškart prarasdavo norą ir galimybes jį įdarbinti. Užtat palangiškė Aistė Krušinskaitė, iškart žinojusi, ką nori veikti gyvenime , užtruko net metus mindama darbo biržos slenkstį, kol galiausiai galėjo pradėti dirbti ir taip įgyvendino savo svajonę turėti nuosavą verslą. Studentai Matas Geležauskas ir Martynas Vitkus siekdami aukštojo mokslo susidūrė su visomis įmanomomis kliūtimis, tačiau tai vaikinų nesustabdė. Priešingai – jų patirtis ir noras pagerino ir kitų neįgaliųjų kasdieninį gyvenimą.

„Pagrindinis šio forumo tikslas – ne tik pakalbėti apie neįgaliųjų problemas, bet ir ieškoti konkrečių jų sprendimo būdų. Todėl be galo svarbu, kad iškart perėjome nuo kalbų prie darbų – per tas kelias valandas susikūrė komandos, turinčios bendrų tikslų ir pasiruošusios veikti“, – džiaugėsi viena iš forumo organizatorių, „Baltijos Ugdymo Centro“ partnerė Žydrė Gedrimaitė. Anot jos, jau netrukus turėtų atsirasti teisinių konsultacijų puslapis, kuriame bus visa neįgaliesiems reikalinga informacija, įdarbinimo patarimų bazė. Jaunieji entuziastai pažadėjo belstis ir į Seimo narių kabinetų duris, kad jau pasirašyti įstatymai būtų įgyvendinami jų ir visų Lietuvos neįgaliųjų gyvenime. „Šis forumas įrodė, kad neįgalus jaunimas nėra abejingas – jam rūpi, kokioje Lietuvoje gyvename. Jis nesėdi laukdamas, kol kiti išspręs problemas, o ryžtingai veikia pats. Manau, niekam nebekyla klausimų, kad bet kuri misija šiems jaunuoliams – įmanoma“, –  įsitikinusi Neįgaliųjų departamento vadovė Asta Kandratavičienė.