(8 523) 33320

Faksas (8-5) 231 66 60

Kalbos pasirinkimas:

LT EN
.

Dėl Laisvės TV laidoje pateikto komentaro apie leidinį „Lietuvos Respublikos Konstitucija. Ką turime apie ją žinoti? Tekstas lengvai suprantama kalba”

"Lengvai suprantama kalba" vs "Paprasta kalba"

Neįgaliųjų reikalų departamentas, reaguodamas į 2023 m. lapkričio 6 d. Laisvės TV Youtube kanale transliuotos laidos „Tiek politikos” išsakytą komentarą dėl leidinio „Lietuvos Respublikos Konstitucija. Ką apie ją turime žinoti? Tekstas lengvai suprantama kalba“ parengė ir išsiuntė Vš.Į. Laisvės TV laišką, kuriuo kviečia išsamiau susipažinti su lengvai suprantamos kalbos (toliau – LSK) metodika, kuo LSK skiriasi nuo paprastos kalbos (angl. Plain language) ir paaiškinti kai kurias sąvokas, dėl kurių buvo abejojama laidos metu. 


 


Dėl jūsų laidoje pateikto komentaro apie leidinį „Lietuvos Konstitucija. Ką apie ją turime žinoti? Tekstas lengvai suprantama kalba“

Neįgaliųjų reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Departamentas) norėtų pakomentuoti Jūsų vaizdo įrašą, kuriame aptarėte leidinį „Lietuvos Konstitucija. Ką apie ją turime žinoti? Tekstas lengvai suprantama kalba“. Nuorodą į įrašą: https://www.youtube.com/watch?v=WxOFkYnhZtw .

Pabrėžiame, kad Departamentas nėra susijęs su šio dokumento rengimu ar leidimu, taigi savo pastebėjimus rašome, nes norime Jus supažindinti su lengvai suprantamos kalbos (toliau – LSK) metodika, kuo LSK skiriasi nuo paprastos kalbos (angl. Plain language) ir atsakyti į kai kurią Jūsų kritiką, išsakytą laidos metu.             

  1. Kai informacija aiškinama žmonėms su intelekto negalia, informaciją reikia gerokai apibendrinti ir (nesakome, kad nepaisyti itin svarbių išlygų), tačiau dėti akcentą ten, ką būtent tame sakinyje norima paaiškinti. Originalus tekstas trumpinamas, atrenkama tik tam tikra informacija. Taip teigia ir užsienio ekspertai, pvz., Jungtinės Karalystės Vyriausybės valstybinis departamentas, kuris atsakingas už LSK ;
  2. Leidinys nėra pavadintas „Konstitucija“. Viršelyje parašyta: „Lietuvos Konstitucija. Ką apie ją turime žinoti? Tekstas lengvai suprantama kalba“. Jau pirmuose leidinio puslapiuose yra akcentuojama, kad tai nėra Konstitucijos atitikmuo ar alternatyvi versija. Tai yra Konstitucijos pagrindinių teiginių paaiškinimas antruoju LSK teksto sudėtingumo lygiu: teiginiai yra atrinkti pagal metodo taisykles ir metodo tikslinės grupės suvokimo, skaitymo ypatumus, viskas yra itin supaprastinta. Antrasis sudėtingumo lygis oficialiai prilyginamas maždaug A2-B1 kalbos mokėjimo lygiui, jei palygintume tai su užsienio kalbų mokymusi.
  3. Taigi, reikėtų suprasti, kad lengvai suprantamos kalbos teksto NIEKADA nebus galima prilyginti teisiniam dokumentui, kadangi išimtims, išlygoms ir visiems išskirtiniams atvejams paminėti čia nėra vietos. Tikslinės grupės atstovas tokio teksto tiesiog nebesuprastų, tekstas prarastų savo esmę.
  4. Ne kartą vaizdo įraše politologė Rima Urbonaitė referavo į leidinį kaip į tekstą paprasta kalba, tačiau iš Jos pasisakymų matyti, kad painiojama, kas yra lengvai suprantama kalba ir kas yra paprasta kalba (angl. Plain language). Čia galite paskaityti, kuo skiriasi LSK paprasta kalba (tekstas angliškai): https://centreforinclusivedesign.org.au/wp-content/uploads/2020/04/Easy-English-vs-Plain-English_accessible.pdf

Lengvai suprantama kalba yra toks rašymo ar kalbėjimo būdas, kai kalba yra pritaikoma prie specialiųjų tam tikrų visuomenės grupių poreikių. Tai aktualu žmonėms su intelekto negalia, senyvo amžiaus žmonėms, sergantiems Alzhaimeriu ar turintiems kitų kognityvinių sutrikimų, besimokantiems lietuvių kalbos ar patyrusiems ilgalaikę socialinę atskirtį , o taip pat LSK praverčia ir žmonėms su klausos negalia. Teksto specifika yra paremta psicholingvistiniais tyrimais ir apima ne tik tekstą, bet ir struktūrą. Tuo tarpu paprasta kalba yra tiesiog supaprastinta, labiau ­„buitinė“ kalba žmonėms su nedideliais suvokimo sunkumais. 

Tikime, kad terminai gali atrodyti panašūs. Tačiau reikėtų pasidaryti išsamesnį tyrimą apie tai, ką apžvelgiate ir kritikuojate laidoje.

  1. Dėl kritikos apie pirmalaikių Seimo rinkimų apibūdinimą.

„kai Lietuvos žmonėms nepatinka, kaip dirba Seimas“.  Toks aprašymas yra visiškai geras ir suprantamas, Jūsų kritika yra neobjektyvi. Žmogus su negalia negalvoja sąlyginiu-atvirkštiniu būdu ir tikrai nepagalvojo, kad jeigu nėra išankstinių rinkimų, tai viskas visiems patinka. Čia tik labai apibendrintu, šiems žmonėms suprantamu būdu aiškinama, kodėl vyksta pirmalaikiai rinkimai. Galite pabandyti apsilankę dienos centro „Šviesa“ lankytojui paaiškinti, kad „Pirmalaikius Seimo rinkimus gali paskelbti ir Respublikos Prezidentas jeigu Seimas per 30 dienų nuo pateikimo nepriėmė sprendimo dėl naujos Vyriausybės programos arba nuo Vyriausybės programos pirmojo pateikimo per 60 dienų du kartus iš eilės nepritarė Vyriausybės programai“.

Kas yra vyriausybės programa, kas yra 60 dienų…? Net ir šie dalykai dažnam yra sunkiai suvokiami, todėl pateiktas aprašymas yra objektyviai geras.

  1. Dėl vyriausybės darbo aprašymo. Lengvai suprantamos kalbos tekstų tikslas yra ne perteikti visą informaciją (nes jos yra daug, ji paini, nesuprantama), o tą, kuri tikslinei grupei yra aktualiausia. Taigi, aprašant vyriausybės darbą, yra išvardinti tik keli dalykai: kaip valstybė leidžia pinigus (kadangi žmonėms su negalia yra aktualios išmokos), valstybių santykiai (labai abstrakčiai, bet omeny turima tai, kad vyriausybė turi ryšių ir reikalų su kitomis šalimis. „Bendrauja“ čia turima omenyje paprasčiausiu būdu – bendrauja, reiškia galima ten parduoti prekių, galima iš ten pirkti, nebendrauja (nutraukia diplomatinius ryšius), reiškia nedraugauja, ten nepasisvečiuosi. Mokslas, pritarkite, labai aktuali tema žmonėms su negalia. Apie įtraukųjį ugdymą paskutiniu metu kalbame ypatingai daug.
  2. Kodėl Jums nepatiko teiginys, kad „nauji įstatymai kartais gali būti geresni negu seni įstatymai“? Juk ne paslaptis, kad nauji įstatymai gali būti ir blogesni. Pavyzdžiui, nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo projektas, kuris visuomenėje traktuojamas neigiamai.
  3. 44:20 teigiate, kad „Žmonės, kuriems šis tekstas rašytas, nusipelnė daugiau“ – šie tekstai yra pirmasis kai kurių žmonių žingsnis link politinių, aukštesnių materijų temų, perteikiama kiek įmanoma tam laikui daugiau informacijos, kiek asmenys yra pajėgūs be diskomforto suvokti.
  4. Minėjote, kad neaišku, kas yra tie ekspertai, su kurių pagalba buvo rengiamas šis leidinys. Tačiau paskutiniame dokumento lape yra parašyti teksto rengėjų vardai – tai ir būtų lengvai suprantamos kalbos ekspertai. Išvardinta: Gabrielė Marija Baltrušytė, Miglė Baltrūnaitė, Agnė Župerkaitė. Teisės klausimų ekspertas taip pat paminėtas. Tai – Prezidento Teisės grupės patarėjas Pranas Žukauskas. LSK tekstai turi būti patikrinti tikslinės grupės atstovų, atsižvelgta į jų pastabas, ar iš tiesų tekstas jiems yra suprantamas. Tikslinės grupės atstovai-vertintojai taip pat yra išvardinti paskutiniame leidinio puslapyje: Teresa Paščenko, Lina Bielinytė, Vilma Baškytė, Ingrida Olševskytė. Tekstui komentarus iš skaitytojų rinko profesionali socialinė darbuotoja su socialinių mokslų magistro laipsniu, tekstą taip pat rengė lingvistė, dalyvaujanti tarptautiniuose VU ES projektuose dėl LSK su aukščiausio lygio užsienio partneriais iš Italijos, Švedijos, Latvijos, Slovėnijos. Teksto rengėjos rengė tekstų lengvai suprantama kalba ir Vyriausybės kanceliarijai, Krašto apsaugos ministerijai, Teisingumo ministerijai.
  5. Paprašėme ekspertės Agnės Župerkaitės, vienos iš leidinio autorės, pakomentuoti šeimos sąvokos aiškinimą leidinyje. Pateikiame jos komentarą.
  • „Apie šeimą: kodėl šiame Konstitucijos paaiškinime pristatome tik šeimos, kaip vyro ir moters, sąvoką? Todėl, kad taip teigiama Konstitucijoje (ir Civiliniame kodekse, tačiau aiškiname BŪTENT KONSTITUCIJĄ). Tekste visur kartojama „Konstitucijoje parašyta, kad…“: teksto rengėjai negali išeiti už Konstitucijos ribų, jeigu taip teigiama būtent šiame tekste).

Konstitucijos ištrauka:

38 straipsnis
Šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas.
Valstybė saugo ir globoja šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę.
Santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu.
Valstybė registruoja santuoką, gimimą ir mirtį. Valstybė pripažįsta ir bažnytinę santuokos registraciją.
Sutuoktinių teisės šeimoje lygios.
Tėvų teisė ir pareiga – auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti.
Vaikų pareiga – gerbti tėvus, globoti juos senatvėje ir tausoti jų palikimą.

Lengvai suprantamos kalbos paaiškinimas:

Kas yra šeima?

Lietuvoje šeima yra labai svarbi.

Todėl Lietuva saugo:
• šeimas, -> nepasakyta, kas konkrečiai sudaro šeimas, bandoma kiek įmanoma praplėsti šeimos sąvoką.
• mamas,
• tėčius,
• vaikus.

Santuoka yra sudaroma tada,
kai vyras ir moteris susituokia. -> „Santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu.“
Vyras ir moteris gali susituokti tik tada, kai jie abu sutinka. -> „Santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu.“
Kai du žmonės susituokia, jie tampa šeima. -> „sutuoktinių teisės šeimoje lygios“ – nepasakyta, kokia šių žmonių lytis, bandoma, kur įmanoma, praplėsti šeimos ir santuokos sąvoką, bet nepridedant tos informacijos, kurios nėra Konstitucijoje.
Šeimoje vyras ir moteris yra lygūs. -> pabrėžiama lyčių lygybė, nenurodant konkrečiai, ar moteris tuokiasi su moterimi, ar vyras su vyru, ar moteris su vyru.
Tai reiškia, kad jie abu turi vienodas teises.

  • Visuomenėje ir politinėje erdvėje vykstančios diskusijos apie būtinybę praplėsti teisinę šeimos sąvoką (vienišos mamos, vienos lyties asmenys) yra labai svarbios, teksto autorės palaiko lygias galimybes ir žmogaus teises. Tačiau kalbant apie Konstituciją, reikia teikti tokius pavyzdžius, kurie leistų suvokti būtent Konstitucija ir Civiliniu kodeksu įtvirtinamą teisinę ŠEIMOS sąvoką. Kol nėra Konstitucijos pataisų, tol kitaip teigti būtų netikslu.
  • Daugiausiai šeimos aspektai teisinėje erdvėje yra aiškinami per santuokos prizmę. Apie tos pačios lyties tėvų šeimas, vienišus tėvus, auginančius vaikus, deja, kol kas teisiniuose dokumentuose tiesiogiai parašyta nėra. Laukiama dokumentų pataisų, ir tada būtų galima atnaujinti Konstitucijos aiškinimą lengvai suprantama kalba. O kol kas apie papildomą, praplėstą šeimos sąvoką užsiminta ten, kur tik įmanoma laisviau perteikti šeimos sąvoką, kiek tai leidžia Konstitucijos interpretavimas (paaiškinta teksto ištraukoje, lyginant ją su originalu).
  • Tai tikrai nereiškia, kad šeima plačiąja prasme nėra priimtina: pateikiamas kol kas įteisintas pavyzdys, galiojantis valstybės teisiniame gyvenime, kad apibrėžtų konkrečią temą, šiuo atveju – šeimą.
  • Taip pat sutuoktiniai, kaip šeimos vienetas, yra vienas iš pavyzdžių, kuris yra naudojamas Konstitucijos paaiškinime lengvai suprantama, nes jis yra artimiausias ir suprantamiausias tikslinei grupei. Kol kas itin trūksta švietimo šia tema – nors ir pasirodo pirmieji šviečiamojo pobūdžio, laisvesni tekstai lengvai suprantama kalba, pvz., Neįgaliųjų reikalų departamento leidinys lengvai suprantama kalba apie seksualumą, seksualinę orientaciją. Patys skaitytojai siūlė kaip pavyzdį įterpti būtent tokį šeimos sudėties modelį – visų įmanomų pavyzdžių aprėpti toks tekstas nesugebėtų.
  • Visi tekste pateikiami pavyzdžiai įvairiomis temomis yra tokie, kurie yra suprantami būtent tikslinei auditorijai – asmenims su intelekto negalia. Jie įtraukiami tikslinei auditorijai įvertinus, pasiūlius – jie padeda geriau suprasti, kas norima pasakyti vienoje ar kitoje dalyje.
    : asmenys su intelekto sutrikimais dažnu atveju nėra susidūrę su sąvoka „savivaldybė“. Todėl kai patiems skaitytojams socialinė darbuotoja paaiškina, ką tai reiškia, jie teikia sau suprantamų bazinio suvokimo pavyzdžių, kad savivaldybė yra teritorija, pavyzdžiui, kurioje yra ir gyventojų, ir miestų, ir kaimų, ir miškų. Toliau nuosekliai aiškinama apie savivaldą.“

Džiugu, kad ši tema sulaukia daugiau dėmesio, kad darote apžvalgą ir kritikuojate tai, kas nėra gerai. Tačiau norėtųsi, kad į šią temą būtų labiau įsigilinama, pasikonsultuojama su šios srities specialistais prieš teikiant kritiką ir aiškinant apie pačios lengvai suprantamos kalbos konceptą. Atsakas į Jūsų kritiką dėl leidinio, iš tiesų, nėra pagrindinis šio laiško tikslas. Pagrindinis tikslas yra Jums pranešti apie tai, kad Jūsų supratimas nėra iki galo tinkamas ir visuomenei (kadangi Jūsų publika gana nemaža) yra skleidžiama neteisinga informacija.

Iš kai kurių Jūsų pasakymų atrodo, kad tiesiog tyčiojatės iš kalbinio registro, kuriuo naudojasi tikslinė grupė, kadangi Jums tai atrodo nepakankama, kvaila, primityvu. Tai liūdna. Ironiškai klausiate, „ar smagi naujoji Konstitucija?“. Iš tiesų smagi. Iš tiesų smagi tiems, kas ją supranta.

Pridedame gaires apie lengvai suprantamą kalbą, kurias galite atsisiųsti spausdama šią nuorodą: https://www.ndt.lt/wp-content/uploads/Tekstu_lengvai_suprantama_kalba_rengimo_gaires.pdf

Lietuva už Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Departamento ir „KURK LIETUVAI“ bendra LSK valstybinės reikšmės projektą nominuota tarp TOP 10 Government improvement kategorijos viešojo sektoriaus projektų prestižiniame Europos „Innovation in Politics“ konkurse. Nuoroda į nominaciją: https://innovationinpolitics.eu/showroom/project/easy-to-read-enhancing-information-accessibility-in-the-public-sector/

 

Spausdinti