(8 523) 33320

Faksas (8-5) 231 66 60

Kalbos pasirinkimas:

LT EN
.

Teisinė bazė ir pavyzdžiai

Klausimynai

Šiame puslapyje pateikiami klausimynai žemiau nurodytomis temomis:

  • Teksto reikalavimai;
  • 1 lygio tekstams taikomos papildomos rekomendacijos;
  • 2 lygio tekstams taikomos papildomos rekomendacijos;
  • 3 lygio tekstams taikomos papildomos rekomendacijos;
  • Tekstų pirmo ir antro lygių lengvai suprantamos kalbos lygiais iliustravimui taikomi reikalavimai;
  • Tekstų ir paveikslėlių pavyzdžiai.

 

Teksto reikalavimai

  • Naudoti trumpus, aiškios sandaros sakinius.
  • Naudoti ne žodžių santrumpas, o nesutrumpintus, pilnos formos žodžius.
  • Naudoti teigiamą sakinio raišką. Tai reiškia: formuluoti teiginius nurodant tai, ką subjektui galima daryti, o ne tai, kas draudžiama, ko negalima daryti.
  • Neteikti informacijos skliaustuose.
  • Specialius ženklus, pavyzdžiui, valiutų, paaiškinti arba pakeisti žodžiu.
  • Į skaitytoją kreiptis tiesiogiai, „Jūs“ arba „Tu“ pagal teksto stilių.
  • Skaičius rašyti ne žodžiais, o skaitmenimis.
  • Vietoj procentinių išraiškų ir didelių skaičių vartoti žodžius, kurie paaiškintų tai, ką norima perteikti.
  • Vartoti tik dažniausius skyrybos ženklus – kablelius, brūkšnius, taškus, dvitaškius.
  • Telefono numerio skaitmenis grupuoti su tarpais pagal Lietuvos sistemą. Tai reiškia, kad rašant nacionalinį ir tarptautinį telefono ryšio numerius, dvigubas tarpas paliekamas tarp paskirties kodo ir tinklo galinio taško numerio.
  • Naudoti 14 ar didesnio dydžio šriftus.
  • Naudoti daugiausiai du skirtingus šriftus.
  • Naudoti Arial ir Verdana šriftus arba kitus nešerifinius šriftus.
  • Teksto ryškinimui naudoti tik juodinimo funkciją (angl. Bold), nenaudoti pasvirusio (angl. Italic) ir pabraukto teksto.
  • Tekstą lygiuoti iš kairės pusės.
  • Palikti bent 1,5 dydžio eilutės tarpus tarp eilučių.
  • Tekstą skaidyti dalimis naudojant antraštes.
  • Sąrašo tipo informaciją vardinti punktais.
  • Neatitraukti pirmosios eilutės nuo krašto.
  • Žodį užbaigti vienoje eilutėje, neperkeliant žodžio skiemenų į kitą eilutę.
  • Naują sakinį visada pradėti naujoje eilutėje.
  • Keliant sakinio dalį į kitą eilutę, dalinti sakinį ten, kur natūraliai daroma pauzė.
  • Sakinį ir pastraipą užbaigti tame pačiame puslapyje, neperkelti jų dalies į kitą puslapį.
  • Naudoti baltą arba vienspalvį, pastelinių spalvų foną, be papildomų ženklų ar raštų.
  • Užtikrinti minimalų (teksto ir fono) kontrasto santykį 4.5:1.
  • Adresus rašyti taip, kaip rašomas adresas ant laiško voko.
  • Dokumentų puslapiai turi būti sunumeruoti. Skaičius rašyti kiekvieno puslapio apačioje.
  • Tekstai, paruošti pagal šias lengvai suprantamos kalbos gaires, turi būti pažymėti sutartiniu ženklu (Gairių 3 priedas). Šis ženklas turi būti pateiktas pirmajame dokumento puslapyje, šalia teksto lengvai suprantama kalba lygio ženklo pagal gairių punktą XX.

1 lygio tekstams taikomos papildomos rekomendacijos

  • Vartoti vientisinius sakinius.
  • Vartoti šiuos laikus: esamasis, būtasis kartinis ir būsimasis laikas.
  • Vartoti tiesioginę ir (ar) liepiamąją nuosaką.
  • Vartokite tik paprastas veiksmažodžių formas. Nenaudokite dalyvių, padalyvių, pusdalyvių.
  • Vartokite tik tas neveikiamosios rūšies konstrukcijas, kurios itin lengvai atpažįstamos, įprastos kasdienei kalbai. Patartina vartoti tik veikiamąją rūšį.
  • Vartokite kuo mažiau skirtingų žodžių. Patartina kartoti tuos pačius žodžius, sąvokas net ir vienas po kito einančiuose sakiniuose.
  • Nevartokite sinonimų. Vieną dalyką apibrėžkite vienu žodžiu. Tą patį žodį, sąvoką vartoti visame tekste.
  • Vartokite tik tiesioginės reikšmės žodžius ir žodžių junginius.
  • Vartokite paprastus ir dažniausiai kasdienėje kalboje vartojamus jungtukus: ir, arba, o, bet, nes, kai.
  • Vartokite tik paprastus ir dažniausiai kasdienėje kalboje vartojamus jungtukus: iš, į, prie, ant, prieš, po, su, be.
  • Kiekvieną naują mintį, eilutę, sakinį iliustruokite paveikslėliu arba nuotrauka.
  • Tekste naudokite daug pavyzdžių iš kasdienio gyvenimo.

2 lygio tekstams taikomos papildomos rekomendacijos

  • Vartoti vientisinius ir dažnai kasdienėje kalboje vartojamus sudėtinius sakinius. Galimi lengviau atpažįstami, įprasti jungtukai: kad, jeigu, nes, kuris / kuri, kai.
  • Vartoti šiuos laikus: esamasis, būtasis kartinis ir būsimasis laikas, būtasis dažninis laikas.
  • Vartoti tiesioginę ir (ar) liepiamąją nuosaką ir (ar) tariamąją nuosaką.
  • Vartokite tik dažnus, lengvai atpažįstamus dalyvius, kurie atlieka būdvardžio funkcijas.
  • Vartokite tik tas neveikiamosios rūšies konstrukcijas, kurios itin lengvai atpažįstamos, įprastos kasdienei kalbai.
  • Vartokite kuo mažiau skirtingų žodžių. Patartina kartoti tuos pačius žodžius, sąvokas net ir vienas po kito einančiuose sakiniuose.
  • Nevartokite sinonimų.  Vieną dalyką apibrėžkite vienu žodžiu. Tą patį žodį, sąvoką vartoti visame tekste.
  • Vartokite tik tiesioginės reikšmės žodžius ir žodžių junginius.
  • Vartokite paprastus ir dažniausiai kasdienėje kalboje vartojamus jungtukus: ir, arba, o, bet, nes, kai, taip pat, kol, kaip, kad, taigi, todėl, jeigu.
  • Vartokite tik paprastus ir dažniausiai kasdienėje kalboje vartojamus jungtukus: iš, į, prie, ant, prieš, po, su, be, pas, per, pro, dėl, tarp.
  • Kiekvieną pastraipą, perteikiančią naują mintį, iliustruoti paveikslėliu arba nuotrauka.
  • Adresatui naujas sąvokas iliustruokite pavyzdžiais. Gali būti vartojami tiek paprasti, tiek sudėtingesni terminai.

3 lygio tekstams taikomos papildomos rekomendacijos

  • Vartoti vientisinius ir dažnai kasdienėje kalboje vartojamus sudėtinius sakinius. Galimi įprasti kasdieniam bendravimui jungtukai: kad, jeigu, nes, kuris / kuri, kai, kaip, su kuo.
  • Galimos sudėtingesnės konstrukcijos: konstrukcijos su dalyviais, konstrukcijos su padalyviais, konstrukcijos su pusdalyviais.
  • Vartoti šiuos laikus: esamasis, būtasis kartinis ir būsimasis laikas, būtasis dažninis laikas.
  • Rekomenduojama tekstą iliustruoti, jei paveikslėlis padeda apibūdinti, paaiškinti sudėtingesnę mintį, konceptą ar naują sąvoką.
  • Adresatui naujas sąvokas, specifinius terminus iliustruokite pavyzdžiais.

Tekstų pirmo ir antro lengvai suprantamos kalbos lygiais iliustravimui taikomi šie reikalavimai:

  • Paveikslėlius rikiuoti vienoje dokumento pusėje, dešinėje arba kairėje nuo teksto.
  • Gauti leidimą naudoti paveikslėlius.

Kokius tekstus versti į lengvai suprantamą kalbą?

Remiantis gerosiomis užsienio praktikomis, rekomenduojama, kad nekintanti informacija apie įstaigos teikiamas paslaugas ir kontaktinius duomenis būtų pateikiama lengvai suprantama kalba. Svarbu atsižvelgti ir į Jūsų tikslinės grupės poreikius, pavyzdžiui, apskaičiuojant kokia tema gaunama daugiausia užklausų, kurie klausimai atima daugiausiai laiko, sulaukia daugiausia pakartotinių užklausų. Tai gali parodyti, kuriomis temomis pateikiama informacija nėra aiški skaitytojams. (po to čia turėtų būti įsakymo reikalavimai surašyti).

  • Tekstas aktualus asmenims su intelekto negalia, senjorams, vaikams, ar kitoms visuomenės grupėms, kurie gali patirti skaitymo iššūkių
  • Tekste yra daug administracinių terminų
  • Informacija labai svarbi arba informacija nekintanti

2022 m. birželio mėn. ,,Kurk Lietuvai” vykdė apklausą su tikslu identifikuoti informacijos lengvai suprantama kalba poreikį Lietuvoje. Su apklausos apibendrinimu galite susipažinti paspaudę šią nuorodą: http://kurklt.lt/wp-content/uploads/2022/03/Apibendrinimas.pdf

Kaip aktualiausias informacijos kategorijas, tiek lengvai suprantamos kalbos tikslinės grupės atstovai, tiek viešojo sektoriaus institucijos pagal gaunamų užklausų kiekį išskyrė:

 

Tekstų ir paveikslėlių pavyzdžiai

Parengta remiantis Vilniaus universiteto Taikomosios kalbotyros instituto parengtomis „Tekstų lengvai suprantama kalba rengimo gairėmis

1. Tekstų pavyzdžiai

Kairėje – netinkami sprendimai, dešinėje – tinkami.

Žodžių ilgis

  • Dviejų žodžių junginį galima pakeisti vienu neilgu žodžiu.
  • Ilgus sakinius rekomenduojama keisti į trumpesnius. Juos lengviau skaityti.

Sinonimai

  • Iš dviejų sinonimų rinktis dažnesnį ir trumpesnį žodį.

Išvardijimas punktais

  • Jei punktai perteikia eiliškumą, siūloma juos numeruoti.
  • Numeruojant, po skaičių dėti tašką. Taškas – dažniau vartojamas skyrybos ženklas už skliaustus.

2. Paveikslėlių pavyzdžiai.

Kairėje – netinkami sprendimai, dešinėje – tinkami.

Paveikslėlių aiškumas

  • Turi būti aišku, kokie objektai vaizduojami paveikslėlyje. Pavyzdyje: saldžioji bulvė kairėje klaidina skaitytoja, o saldžioji bulvė dešinėje panaši į prototipą.

Paveikslėliai, atitinkantys geografinį ir socialinį kontekstą

  • Paveikslėliai turi būti realistiški, t.y. atitikti vietines realijas. Pavyzdyje: kairėje vaizduojamas Jungtinėje Karalystėje įprastas dviaukštis autobusas gali sutrikdyti skaitytoją. Dešinėje vaizduojamas autobusas artimesnis prototipiniam autobusui, kurį galima pamatyti Lietuvoje.

 

 

Spausdinti