(8 658) 88400

Faksas (8-5) 231 66 60

Kalbos pasirinkimas:

LT EN
.

‼️Gegužės 5 d. minime Europos savarankiško gyvenimo diena. Šią dieną žmonės su negalia ir jų artimieji kviečiami atkreipti dėmesį į kliūtis, kurios jiems trukdo gyventi savarankiškai. Dėl paslaugų trūkumo, nepritaikytos aplinkos, informacijos ar klaidingų stereotipų dalis žmonių su negalia vis dar gyvena izoliacijoje ir patiria diskriminaciją daugelyje gyvenimo sričių.

„Savarankiškas gyvenimas žmonėms su negalia reiškia, tai, kad kasdieniame gyvenime jis gali dalyvauti lygiai taip pat aktyviai, kaip jų negalios neturintys broliai ir seserys, kaimynai ir draugai. Ir tai turi būti savaime suprantamu dalyku. Žmonės su negalia kaip ir jų broliai ir seserys, kaimynai ir draugai turi augti šeimose, lankyti kaimynystės mokyklą, važiuoti tuo pačiu autobusu kaip ir kaimynai, dirbti jų išsilavinimą ir interesus atitinkančius darbus, kurti šeimas. Tikimės, kad pastaruoju metu Neįgaliųjų reikalų departamento pradėtos iniciatyvos dėl aplinkos prieinamumo, įgyvendinant ESFA projektą teikiamos bendruomeninės paslaugos (Apsaugoto būsto, socialinių dirbtuvių, įdarbinimo su pagalba, pagalbos priimant sprendimus paslaugos), ir organizuojama asmeninė pagalba prisidės prie žmonių su negalia teisės į savarankišką gyvenimą realizavimą“, – sako Neįgaliųjų reikalų departamento direktorė Eglė Čaplikienė.

Pagalba priimant sprendimus.

Pagalbos priimant sprendimus paslaugos tikslas – pasitelkus pagalbininko priimant sprendimus ar specialistų komandos pagalbą stiprinti žmogaus su negalia gebėjimus pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus. Siekiama, kad ateityje žmogus taptų kiek įmanoma savarankiškesnis įvairiose gyvenimo srityse.

Kaip tai vyksta? Pagalba priimant sprendimus – tai asmeniškas sprendimų priėmimo procesas, kai sprendimą priimantis žmogus su negalia naudojasi jam padedančio specialisto ar visos komandos pagalba. Specialistas kartu su šios paslaugos gavėju sprendžia įvairius kasdienius klausimus: sveikatos, socialinio dalyvavimo, turtinius ir kt.

SVARBU. Priimant sprendimus, visų pirma, remiamasi sprendimą priimančio asmens valia, pageidavimu ir teise rinktis.

Kokią naudą teikia pagalbos priimant sprendimus paslauga? Savarankiškas sprendimų priėmimas žmogui suteikia autonomiją ir įgalina veikti savarankiškai. Šis žmogaus asmenybės elementas leidžia jam pačiam kontroliuoti savo gyvenimą ir dalyvauti visuomeniniuose santykiuose. Ir, priešingai, galimybės pačiam priimti sprendimus apribojimas smarkiai veikia kasdienį asmens gyvenimą. Pavyzdžiui, tuomet žmogus negali pats nuspręsti netgi dėl tokių kasdienių dalykų, kaip su kuo praleisti laisvalaikį, kuo užsiimti, kur ugdytis ar dirbti, kaip leisti savo pinigus, kur ir su kuo gyventi, dėl kokių sveikatos priežiūros paslaugų ir kur kreiptis, kaip auginti vaikus ir pan.

SVARBU. Paslauga turėtų būti teikiama iš karto, kai tik specialistas, atsakingas už negalią turinčio asmens poreikių vertinimą, nustato jam šios paslaugos poreikį.

Neįgaliųjų departamento direktorė Eglė Čaplikienė tikisi, kad tinkamai reglamentavus ir pradėjus teikti pagalbos priimant sprendimus paslaugą visos šalies, o ne tik projekto mastu, bus galima išvengti žmogaus su negalia veiksnumo apribojimo procedūrų ir užtikrinta žmogaus teisė pačiam priimti savo gyvenimo sprendimus.

Asmeninio asistento pagalba

Asmeninio asistento pagalbos tikslas – atsižvelgiant į individualius asmens poreikius, suteikti jam individualią pagalbą namuose ir viešojoje aplinkoje (palydint ir komunikuojant), kuri padėtų jam gyventi bendruomenėje ir integruotis į ją, neleistų izoliuoti jo nuo bendruomenės ir skatintų jo savarankiškumą, būtiną kasdieniame gyvenime.

Kas gali gauti asmeninio asistento pagalbą? Teisę į asmeninio asistento pagalbą turi asmenys, kuriems nustatytas neįgalumo lygis arba 55 proc. ir mažesnis darbingumo lygis, arba specialiųjų poreikių lygis. Kokią pagalbą teikia asmeninis asistentas?

  • Pagalbą namuose ir viešojoje aplinkoje, skatinant asmens savarankiškumą, būtiną kasdieniame gyvenime;
  • Individualią diskretišką pagalbą, susijusią su asmens higiena (padėti rengtis, maudytis, naudotis tualetu);
  • Palydėjimą į sveikatos priežiūros ar kitas valstybės ar savivaldybės institucijas, įstaigas, darbą, laisvalaikio praleidimo vietą;
  • Pagalbą asmens maitinimo procese (pamaitinimas, daiktų pakėlimas ir laikymas);
  • Individualią pagalbą, reaguojant į aplinką ir siekiant užmegzti ir palaikyti socialinius santykius: kalbėti, laikytis dienos režimo, disponuoti finansiniais ištekliais, vartoti vaistus, ilsėtis ir kt.

SVARBU. Asmeninis asistentas neatlieka už asmenį buities ir namų ruošos darbų, nevykdo slaugytojo ar slaugytojo padėjėjo funkcijų, neteikia paslaugų, susijusių su mokymo, sveikatos priežiūros procesu.

Kiek kainuoja asmeninio asistento pagalba? Asmeninės pagalbos teikimas finansuojamas iš valstybės biudžeto lėšų, kurias savivaldybėms paskirsto Neįgaliųjų reikalų departamentas prie SADM. Konkretaus žmogaus mokėjimo už asmeninę pagalbą dydį nustato savivaldybės vykdomoji institucija:

  • Jei asmeniui nustatomas asmeninės pagalbos poreikis, o jo pajamos neviršija 258 eurų (2022 m.), asmeninė pagalba asmeniui teikiama nemokamai.
  • Jei negalią turinčio asmens pajamos didesnės nei 258 eurai, mokestis už asmeninės pagalbos teikimą negali viršyti 20 proc. asmeninės pagalbos išlaidų ir 20 proc. negalią turinčio asmens pajamų.

Spausdinti