(8 5) 231 66 49

Faksas (8-5) 231 66 60

Kalbos pasirinkimas:

LT EN
.

Tarptautinė vaikų gynimo diena arba Apginti kiekvieną vaiką

Vaikai su negalia yra viena labiausiai marginalizuotų ir socialinę atskirtį patiriančių visuomenės grupių..

Vaikai su negalia yra viena labiausiai marginalizuotų ir socialinę atskirtį patiriančių visuomenės grupių. Net ir dabar jie kasdien susiduria su neigiamu požiūriu, tinkamo požiūrio ir teisės aktų trūkumu. Vaikams su negalia vis dar sudėtinga realizuoti savo teises į tinkamą sveikatos priežiūrą, švietimą, laisvalaikį ir kultūrą. Jiems trūksta paslaugų, kurios įgalintų juos pačius ir jų šeimas.

Tarptautiniai teisės aktai

Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija – pirmasis  tarptautinis dokumentas, aiškiai pripažinęs vaikų su negalia teises. Nediskriminavimo principas atsispindi Vaiko teisių konvencijos 2 straipsnyje, kuriame aiškiai draudžiama diskriminacija dėl negalios: „Valstybės dalyvės gerbia ir garantuoja visas šioje Konvencijoje numatytas teises kiekvienam vaikui, priklausančiam jos jurisdikcijai, be jokios diskriminacijos, nepriklausomai nuo vaiko, jo tėvų arba teisėtų globėjų… negalios… ar kokių nors kitų aplinkybių.“  Šiame straipsnyje aiškiai nurodyta, kad neįgalumas yra draudžiamas diskriminacijos pagrindas, o šios nuostatos atsiradimą galima paaiškinti tuo, kad neįgalūs vaikai priklauso vienai iš labiausiai pažeidžiamų vaikų grupių.

Vaiko teisių konvencija Lietuvoje įsigaliojo 1992m. kovo 1d.

Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencija ir jos Fakultatyvus protokolas. Konvencija gina ir užtikrina visų neįgaliųjų teises ir dar kartą patvirtina, kad visi neįgalieji  turi naudotis visomis žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis. Konvencijos 7 straipsnis „Neįgalūs vaikai“ patvirtina visų neįgalių vaikų pagrindines teises į visas žmogaus teises, būdingas visiems vaikams. Straipsnyje pabrėžiamas pirmiausiai vaiko interesas ir tik paskui – jo negalia. Straipsnyje nėra kalbama apie geriausią vaiko su negalia interesą, straipsnyje pabrėžiamas geriausias VAIKO interesas. Todėl mes negalime kurti specialios vaikų su negalia apsaugos sistemos, remiantis specialiaisiais poreikiais ar ypatingais vaikais.

24 straipsnis „Švietimas“ atspindi aiškų įsipareigojimą laikytis įtraukaus ugdymo principo kaip tikslo. Įtraukusis ugdymas – kiekvieno vaiko teisė gauti išsilavinimą toje pačioje sistemoje.  Visa švietimo sistema turi būti pritaikyta visiems vaikams ir remtis tik jų gebėjimais, kompetencijomis, potencialu ir preferencijomis. Tai kiekvieno vaiko pamatinė teisė. Tai vaiko , o ne tėvo ar globėjo teisė. Tėvų atsakomybės ir pareiga  šioje srityje yra tik įsiklausyti ir paklusti vaiko teisėms.

Pagrindinė įtraukaus švietimo vertybė – pagarba įvairovei. Visi mokiniai turi jaustis vertinami, gerbiami, įtraukti į veiklas ir išklausyti. Reikia vystyti visų vaikų gebėjimus ir galimybes, jų „nerūšiuojant”.

Jungtinių Tautų Standartinės taisyklės dėl neįgaliųjų galimybių sulyginimo 1993 m.  Vaiko teisių komitetas rekomendavo, kad šis dokumentas būtų naudojamas kaip papildoma priemonė propaguojant vaikų su negalia teises. Taisyklėse nagrinėjami visi neįgaliųjų gyvenimo aspektai vienodam dalyvavimui (nuomonės keitimas, medicininė priežiūra, reabilitacija, palaikymo paslaugos ir prieinamumas). Tikslinės vienodo dalyvavimo sritys – prieinamumas, švietimas, šeimos gyvenimas ir asmens neliečiamumas.

Jungtinių Tautų Visuotinė žmogaus teisių deklaracija 1948 m. 25 straipsnyje teigiama, kad motinystė ir vaikystė turi teisę į specialią priežiūrą ir pagalbą ir kad visi vaikai, nepaisant to, ar jie gimė santuokoje, ar yra nesantuokiniai, naudojasi ta pačia socialine apsauga. 26 straipsnis suteikia teisę visiems gauti vienodas galimybes mokytis ir suteikia tėvams teisę pasirinkti savo vaikui  išsilavinimą.

 

Vien dėl visuomenės sukonstruotų barjerų vaikai negali naudotis savo teisėmis tokiomis pat sąlygomis, kaip ir visi vaikai, todėl būtina identifikuoti ir pašalinti šiuos barjerus.

Jei vaikas negali pasinaudoti savo teisėmis dėl nepakankamos brandos, jį atstovauti gali tėvai ar globėjai, bet šiuo atveju reikia atsižvelgti į vaiko, o ne tėvų ar globėjų interesus. Iškyla paternalizmo grėsmė, nes dažnai tėvai mano, kad jie geriausiai žino, ko reikia vaikui, kai realiai pirmiausiai jie turi atsižvelgti į vaiko interesus ir potencialą.

Pagrindiniai vaikų su negalia dalyvavimo barjerai:

Neįtraukianti visuomenė. Tai galima iliustruoti nepakankamu neįgalių vaikų išsilavinimu, nes nepakanka tokių priemonių, kaip klausos aparatai ar speciali įranga, padedanti įveikti šias kliūtis. Turi būti pašalintos socialinės ir kultūrinės kliūtys, vadinamos „požiūrio prieinamumu“, pašalinant išankstines nuostatas, diskriminaciją ir stigmą. Taip pat turi būti įveiktos teisinės ar norminės kliūtys, vadinamos „programiniu prieinamumu“, kruopščiai atkreipiant dėmesį į iš pažiūros neutralias, tačiau kuriančias barjerus.

2020 m. birželio 20 d. Seimas priėmė Švietimo įstatymo pakeitimus, kurie naikina diskriminuojančias nuostatas negalią ir specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems vaikams: jie galės lankyti artimiausią jo gyvenamoje vietoje esančią bendrąją mokyklą, bus priimami visiškai lygiais pagrindais su kitais mokiniais. Taip pat gerokai išsiplės pagalbos sistema mokyklose. Naujos Švietimo įstatymo nuostatos būtų įgyvendinamos palaipsniui ir galutinai įsigaliotų nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. Nuo tų metų rugsėjo bendrosios mokyklos nebegalės atsisakyti priimti specialiųjų ugdymosi poreikių vaikų ir nukreipti į specialiąsias mokyklas.

Neįgalių mergaičių teisė į seksualinę ir reprodukcinę sveikatą toli gražu nėra įgyvendinta; tai susiję su nepakankama galimybe naudotis sveikatos paslaugomis ir informacijos apie sveikatą trūkumu.

Tarp Neįgaliųjų socialinės integracijos 2021–2023 metų veiksmų plano priemonių yra numatyta priemonė – įgyvendinti iniciatyvas, padedančias tobulinti ginekologijos paslaugų teikimą ir prieinamumą neįgaliesiems, kurios metu asmens sveikatos priežiūros įstaigos bus skatinamos įsigyti neįgaliesiems pritaikytas ginekologijos paslaugų teikimo priemones (pvz. ginekologines kėdes).Taip pat asmens sveikatos priežiūros įstaigų specialistai bus apmokyti teikti neįgaliesiems pritaikytas ginekologijos paslaugas ir bus įvertinti teisės aktai, nustatantys ginekologijos paslaugų teikimo reikalavimus, ir, esant poreikiui, inicijuoti jų pakeitimai.

Vaikai su negalia keturis kartus dažniau patiria smurtą, nei vaikai be negalios. Ši rizika yra žymiai aukštesnė, jei tas vaikas – neregė, kurčia, autizmo sindromą, psichosocialinę ar intelekto negalią turinti mergaitė. Labai dažnai moterų ir mergaičių, turinčių intelekto negalią, skundai, liudijimai, parodymai nėra vertinami rimtai, į juos neatsižvelgiama, todėl dažnai kaltininkai išvengia baudžiamosios atsakomybės. Dėl išankstinių nusistatymų ir stereotipų teismai dažnai diskriminuoja neįgalių mergaičių ir jaunų moterų parodymus seksualinės prievartos atvejais (teigiama, kad jos negali suprasti priesaikos prasmės ir reikšmės, negalėjo matyti ir teisingai atkartoti įvykių sekos ir pan.).

Įgyvendinant Neįgaliųjų socialinės integracijos 2021–2023 metų veiksmų planą, Departamentas finansuoja Neįgaliųjų asociacijų veiklos rėmimo 2021 metais projektus, kurių atrankos konkurso nuostatuose numatyta viena iš remtinų prioritetinių veiklų smurto prieš neįgalias moteris ir mergaites prevencija ir pagalba nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjusioms neįgalioms moterims ir mergaitėms (teisinės konsultacijos, informavimas, konsultavimas, tarpininkavimas, atstovavimas, mokymai, įvairios priemonės, skirtos kovoti su smurtu prieš neįgalias moteris ir mergaites, šviesti išnaudojimo ir smurto atpažinimo, prevencijos ir šalinimo klausimais).

Vaikai su negalia vis dar patiria įvairių skurdo formų, įskaitant didžiulį skurdą, ir susiduria su didžiuliais galimybių skirtumais dalyvaudami ir veiksmingai įsitraukdami į visuomenę.

Nacionaliniame pažangos plane numatytam 2-am strateginiam tikslui pasiekti („didinti gyventojų socialinę gerovę ir įtrauktį, stiprinti sveikatą ir gerinti Lietuvos demografinę padėtį“) planuojamos įvairios paslaugos ir veiklos, siekiant užtikrinti ir sudaryti sąlygas vaikų su negalia tėvai dirbti jų kvalifikaciją atitinkančius darbus. Planuojama užtikrinti socialinės priežiūros paslaugų, padedančių derinti darbą, privatų ir šeimos gyvenimą, įvairovę ir prieinamumą, stiprinti šeimos interesų atstovavimą ir mažinti stigmatizuotą visuomenės požiūrį į tam tikras šeimas, plėtoti  kompleksinę socialinės integracijos sistemą neįgaliesiems. Taip pat numatytos įvairios priemonės neįgaliųjų pajamoms didinti (šalpos pensijos didinimas, tikslinių kompensacijų didinimas). Pastebima, kad šalyje pradedanti veikti laikino atokvėpio paslauga neatitinka vaikus su negalia auginančių tėvų poreikių ir planuojama tobulinti. Taip pat planuojamos teikti atvejo vadybos paslaugos vaikams su negalia ir jų tėvams.

Ko nori vaikai su negalia

„Norėčiau per televiziją matyti kurčius vaikus. Niekada nemačiau. “

„Norėčiau pamatyti naujienas apie neįgaliųjų sportą, yra daug žaidimų kurtiesiems“.

„Norėčiau pamatyti naujienas, kaip padaryti mažiau laiptų ir daugiau rampų …“

„Norėčiau pamatyti dokumentinį filmą apie vaiką, kuriam sunku vaikščioti“.

„… daugiau realių dalykų ir informacijos, nes daugelis žmonių nežino apie šias problemas“.

„Norėčiau, kad net prezidentas padėtų žmonėms su negalia, nes manau, kad jis mums dabar nepadeda“.

„Norėčiau, kad jie parodytų, kaip sunku mokytis žmonėms su negalia“.

„Norėčiau, kad jie parodytų, jog neteisinga palikti neįgalųjį autobuse.“

„Norėčiau, kad mes būtume TV studijose.“

„Norėčiau pamatyti naujienas gestų kalba.“

„… daugiau sužinoti apie neįgalius sportininkus. Kaip jie atsirado ten, kur yra “. (UNICEF, 2013 m.)

 

Spausdinti