Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinajame įstatyme, kurį gruodžio 9 d. priėmė Seimas, įtvirtinta nuostata, kad juo nustatomas išmokų mažėjimas yra laikinas. Dėl šio įstatymo dar turės apsispręsti šalies Prezidentė.
Senatvės ir netekto darbingumo pensijos būtų pradėtos kompensuoti tuomet, kai Vyriausybė paskelbs, jog ekonominis sunkmetis jau įveiktas. Svarbiausias tikslas, kurio bus siekiama kompensuojant prarastą išmokų dalį, kad šios išmokos didėtų sparčiau, palyginti su kitomis biudžeto išlaidomis.
Senatvės pensijos
Laikinuoju įstatymu pirmiausia atsižvelgiama į mažas pensijas gaunančius žmones: 650 litų dydžio ir mažesnės socialinio draudimo pensijas nemažinamos.
Didesnes pensijas bus mažinamos proporcingai. Didžiausią planuojamų mažinti pensijų gavėjų ratą sudaro 700-850 litų dydžio išmokas gaunantys žmonės. Priedas už viršijantį 30 metų darbo stažą nebus liečiamas.
Reikia prisiminti, kad pastaraisiais metais augant šalies ekonomikai, didėjo ir dirbančiųjų atlyginimai, ir pensijos. Vien per 2008 m. vidutinė pensija padidėjo 28,8 proc., t.y. 185 litais.
Mažinant išmokas dirbantiems pensininkams – tiek gaunantiems socialinio draudimo, tiek valstybines pensijas – taip pat siūloma taikyti solidarumo principą. Pensijos mažės diferencijuotai, priklausomai nuo gaunamo uždarbio. Mažesnį atlyginimą gaunančiam žmogui, pensija mažėtų nežymiai, o didesnį – daugiau. Uždirbantiems iki 200 litų – pensija mažėtų tik 2,5 proc., nuo 600 iki 800 litų –10-15 proc., 2100 litų – 50 proc., 4200 ir daugiau litų – 70 procentų.
Siekiama, kad mažą atlyginimą gaunantis žmogus, nežymiai sumažinus pensijos dydį, galėtų ir toliau papildomai užsidirbti, tęsti aktyvų gyvenimą. Tik tolygiai didinant mažėjimo procentą ir nesukuriant uždarbio ar pensijų „slenksčių“, nebus preteksto susimažinti oficialų uždarbį, nes negauta pensijos dalis visada yra „atperkama“ papildomu uždarbiu.
Dirbantiems pensininkams siūloma pensijas mažinti taip:
jei darbo užmokestis 200 Lt – pensija mažinama 2,5 proc.,
jei darbo užmokestis 400 Lt – pensija mažinama 5 proc.,
jei darbo užmokestis 800 Lt – pensija mažinama 15.6 proc.,
jei darbo užmokestis 1500 Lt – pensija mažinama 34,1 proc.,
jei darbo užmokestis 2100 Lt – pensija mažinama 50 proc.,
jei darbo užmokestis 3100 Lt – pensija mažinama 59,5 proc.
jei darbo užmokestis 4200 Lt ir daugiau – pensija mažinama 70 proc.
Valstybinės pensijos
Remiantis įstatymu, valstybinės pensijos ir rentos bus mažinamos kaip papildomos pajamos. Šiai išmokų grupei taip pat priklauso ir socialinio draudimo našlių pensijos, nes tai dažniausiai yra antrosios ar trečiosios pensijos.
Visos šios išmokos būtų mažinamos proporcingai: didesnės – didesniu procentu, mažesnės – mažesniu. Pavyzdžiui, išmokos iki 70 litų bus mažinamos tik 5 proc., o gaunantiems daugiau nei 1800 litų – 20 proc. Socialinio draudimo našlių pensijos, kurių dydis yra 70 litų, mažės tik 3,5 lito, didesnės – daugiau.
Jei vienas žmogus gauna kelias papildomas išmokas, pavyzdžiui, valstybinę pensiją ir dvi našlių, tokiu atveju jos bus sudedamos ir tuomet gautai pensijų sumai bus taikomas mažinimo procentas.
Šis būdas pasirinktas todėl, kad valstybinės pensijos yra labai skirtingų dydžių. Nuo 40 litų, kurias gauna nukentėjusių asmenų našliai, iki signataro rentos – 3456 litų.
Valstybines pensijas ir rentas mūsų šalyje gauna apie 110 tūkst. asmenų. Tai neabejotinai savo profesionalumu, gabumais, pasiaukojimu stiprinę Lietuvos valstybingumą, vystę mokslą bei kultūrą žmonės, pasipriešinimo okupacijoms (rezistencijos) dalyviai, daugiavaikės motinos, motinos, pagimdžiusios ir išauginusios iki 8 metų bei gerai išauklėjusioms 7 ir daugiau vaikų, tremtiniai ir politiniai kaliniai, Nepriklausomybės Akto signatarai. Tačiau valstybinės pensijos ir rentos paprastai yra ne vienintelės jų pajamos. Tokiu atveju išgyventi sunkmetį daug lengviau.
Siekiant apsaugoti gaunančius mažiausias pajamas, numatyta ir išimtis, kuomet valstybinė pensija nebus perskaičiuojama. Tai numatyta tuo atveju, kai žmogus gauna tik valstybinę pensiją, kurios dydis neviršytų ribinio valstybinės pensijos dydžio (šį dydį dar turės patvirtinti Vyriausybė), ir negauna jokios socialinio draudimo pensijos. Ribinis valstybinės pensijos dydis nebus taikomas valstybinių pensijų gavėjams, kurie kartu gauna valstybinę socialinio draudimo senatvės arba netekto darbingumo (invalidumo) pensiją, taip pat valstybinių našlių ir našlaičių pensijų gavėjams.
Motinystės/tėvystės išmokos
Nuo liepos 1 d. skiriamoms motinystės (tėvystės) pašalpoms, kurios mokamos iki vaikui sueis dveji metai, bus taikomas Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymas, kurio pakeitimams pritarė Seimas ir Prezidentė dar šių metų rugsėjį. Motinystės (tėvystės) pašalpos, paskirtos iki 2010 m. birželio 30 d., nuo liepos 1 d. mažėtų 10 proc. Tokiu būdu 90 proc. darbo užmokesčio būtų mokama kol vaikui sueis vieneri ir 75 proc. – iki sueis dveji metai.
Minėtas mažinimas nebūtų taikomas pašalpoms, mažesnėms nei minimalus atlyginimas, atskaičius mokesčius, o tai sudarytų apie 670 litų.
Bus keičiama ir maksimali ligos, dėl nelaimingo atsitikimo darbe, profesinės reabilitacijos pašalpų, o nuo liepos 1 d. ir motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) pašalpų riba. Siūloma patvirtinti ne 5, o 4 draudžiamųjų pajamų dydžius. Tuomet didžiausia galima minėta pašalpa siektų ne 7450, o 4680 litų (jei bus patvirtintos ir mažesnės draudžiamosios pajamos). Ši riba būtų taikoma jau 10 proc. sumažinus motinystės (tėvystės) išmokas bei naujai skiriamoms socialinio draudimo išmokoms.
Nuo 2010 m. sausio 1 d. pasikeitus einamųjų metų draudžiamosioms pajamoms bus perskaičiuotos visos paskirtos ir toliau mokamos socialinio draudimo pašalpos, viršijančios pakitusią 5 draudžiamųjų pajamų sumą. Maksimalios socialinio draudimo pašalpos mažės dėl naujo draudžiamųjų pajamų dydžio nuo 7440 Lt iki 5850 Lt.
Išmokos neįgaliesiems
Asmenims, kuriems nustatytas iki 25 procentų darbingumo lygis (gaunantiems 75-100 procentų netekto darbingumo arba I grupės invalidumo pensiją) pensijos nebus mažinamos. Pakeitus draudžiamąsias pajamas, pensijos mažėtų tik asmenims, kuriems nustatytas nuo 30 iki 55 procentų darbingumo lygis, t.y. gaunantiems 70-45 procentų netekto darbingumo arba turintiems II ir III grupių invalidumą. Asmenims, netekusiems 60-70 procentų darbingumo (II grupės invalidams) gaunantiems iki 650-ies litų pensijos nebus mažinamos. Gaunantiems didesnes ir netekusiems 45-55 procentų darbingumo (III grupės invalidams) jos mažės diferencijuotai.
Pensijos dirbantiesiems neįgaliesiems papildomai nebus mažinamos. Tuo siekiama apsaugoti negalią turinčius žmones, kad jie sunkmečiu nebūtų išstumti iš darbo rinkos.
Neliečiamos ir transporto išlaidų kompensacijas neįgaliesiems (32,5 lito) bei kompensacijos (iki 4160 litų) lengviesiems automobiliams įsigyti. Pastarosiomis yra dalinai kompensuojamos transporto išlaidos įsigyjant lengvąjį automobilį ir jį pritaikant neįgaliųjų poreikiams.
Išmokos vaikams
Išmokos vaikui mokėjimas pakeistas, kad jis nedubliuotų motinystės (tėvystės) pašalpų ir būtų labiau atsižvelgiama į šeimos pajamas ir teikiamą kitą valstybės socialinę paramą tam tikro amžiaus vaikams.
97,5 lito dydžio išmoka bus mokama vaikams iki 2 metų, jei jų tėvai ar globėjai negauna motinystės (tėvystės) pašalpos arba jei pašalpos dydis yra mažesnis nei 525 litai. Jeigu vidutinės šeimos pajamos vienam asmeniui per mėnesį yra mažesnės nei minėtoji suma, kiekvienam vaikui nuo 2 iki 7 metų būtų mokama 52 litų dydžio išmoka.
Įvertinus tai, kad mokyklinio amžiaus vaikus auginančios šeimos, kurių mėnesio pajamos mažesnės nei 525 litų, gauna paramą – nemokamą maitinimą mokykloje, išmoką mokinio reikmenims įsigyti – siūloma laikinai, sunkmečio laikotarpiu, vyresniems kaip 7 metų vaikams išmokos neskirti.
Siūloma didesnį dėmesį skirti gausioms šeimoms, auginančioms tris ir daugiau vaikų ar turinčias globotinių. Joms šiuo laikotarpiu dar sudėtingiau, todėl reikalinga ir didesnė valstybės pagalba. Todėl, jei šeima augina ir (ar) globoja tris ir daugiau vaikų ir vidutinės šeimos pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį yra mažesnės kaip 525 litai, vaikui nuo 7 metų iki 18 metų bus mokami „vaiko pinigai“.
Plačiau skaitykite www.socmin.lt
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacija
Spausdinti