PAGYVENĘ ŽMONĖS LIETUVOJE
2008-10-02
Lietuvoje, kaip ir kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse, kasmet vis didesnę dalį sudaro pagyvenę, t. y. 60 metų ir vyresni žmonės. 2008 m. pradžioje tokių asmenų buvo 690,8 tūkst., arba kas penktas Lietuvos gyventojas, o Europos Sąjungos valstybėse narėse – kas ketvirtas.
Prognozuojama, kad 2060 m. pradžioje du penktadalius (40,9 proc.) Lietuvos gyventojų sudarys pagyvenę žmonės. Beveik tris kartus padidės senyvo amžiaus (80 metų ir vyresnių) gyventojų skaičius. Tikėtina, kad 2060 m. pradžioje vienam pagyvenusiam asmeniui teks vienas darbingo amžiaus asmuo, šiuo metu – 3.
Sveikatos informacijos centro duomenimis, 2007 m. stacionariose gydymo įstaigose gydėsi kas antras senyvo amžiaus asmuo, o iki 65 metų – kas penktas. Padidėjo socialinių paslaugų namuose ir dienos centruose gavėjų skaičius. 2007 m. socialinė pagalba ir globa namuose buvo suteikta 7,3 tūkst. pensinio amžiaus žmonių, tai 0,2 tūkst. daugiau nei 2006 m. Dar 0,5 tūkst. šio amžiaus žmonių, kurie dėl objektyvių priežasčių patys organizavosi aptarnavimą, gavo pagalbos pinigus. Tai dažniausiai kaimo gyventojai.
2007 m. dienos centruose lankėsi 15,2 tūkst. (2006 m. – 14,4 tūkst.) pensinio amžiaus žmonių ir 19,5 tūkst. (2006 m. – 18,9 tūkst.) pensinio amžiaus neįgaliųjų. Negalintys savimi pasirūpinti pagyvenę žmonės apsigyvena globos įstaigose. 2007 m., kaip ir 2006 m., senelių globos namuose gyveno 4,4 tūkst., globos įstaigose suaugusiems neįgaliesiems – 2 tūkst. (2006 m. – 2,1 tūkst.) 60 metų ir vyresnių gyventojų. Maždaug trečdalis senelių namų gyventojų buvo vieniši – neturėjo vaikų ir artimųjų.
Plačiau apie pagyvenusius žmones Lietuvoje skaitykite interneto svetainėje http://www.stat.gov.lt.
Prognozuojama, kad 2060 m. pradžioje du penktadalius (40,9 proc.) Lietuvos gyventojų sudarys pagyvenę žmonės. Beveik tris kartus padidės senyvo amžiaus (80 metų ir vyresnių) gyventojų skaičius. Tikėtina, kad 2060 m. pradžioje vienam pagyvenusiam asmeniui teks vienas darbingo amžiaus asmuo, šiuo metu – 3.
Sveikatos informacijos centro duomenimis, 2007 m. stacionariose gydymo įstaigose gydėsi kas antras senyvo amžiaus asmuo, o iki 65 metų – kas penktas. Padidėjo socialinių paslaugų namuose ir dienos centruose gavėjų skaičius. 2007 m. socialinė pagalba ir globa namuose buvo suteikta 7,3 tūkst. pensinio amžiaus žmonių, tai 0,2 tūkst. daugiau nei 2006 m. Dar 0,5 tūkst. šio amžiaus žmonių, kurie dėl objektyvių priežasčių patys organizavosi aptarnavimą, gavo pagalbos pinigus. Tai dažniausiai kaimo gyventojai.
2007 m. dienos centruose lankėsi 15,2 tūkst. (2006 m. – 14,4 tūkst.) pensinio amžiaus žmonių ir 19,5 tūkst. (2006 m. – 18,9 tūkst.) pensinio amžiaus neįgaliųjų. Negalintys savimi pasirūpinti pagyvenę žmonės apsigyvena globos įstaigose. 2007 m., kaip ir 2006 m., senelių globos namuose gyveno 4,4 tūkst., globos įstaigose suaugusiems neįgaliesiems – 2 tūkst. (2006 m. – 2,1 tūkst.) 60 metų ir vyresnių gyventojų. Maždaug trečdalis senelių namų gyventojų buvo vieniši – neturėjo vaikų ir artimųjų.
Plačiau apie pagyvenusius žmones Lietuvoje skaitykite interneto svetainėje http://www.stat.gov.lt.

![Neįgaliųjų reikalų departamento logotipas[ALT+M]](http://www.ndt.lt/themes/user/ndt/images/ndt_logo.jpg)
![Neįgaliųjų reikalų tarybos logotipas [ALT+R]](http://www.ndt.lt/themes/user/ndt/images/lirt_logo.jpg)

![Turinys lietuvių kalba [ALT+L]](http://www.ndt.lt/themes/user/ndt/images/lt.gif)
![Turinys anglų kalba [ALT+D]](http://www.ndt.lt/themes/user/ndt/images/en.gif)







