EUROPOS SĄJUNGA RATIFIKAVO JT NEĮGALIŲJŲ TEISIŲ KONVENCIJĄ
2011-01-24
Europos Sąjunga oficialiai ratifikavo Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvenciją. Konvencija įpareigoja šalis užtikrinti, kad neįgalieji savo teisėmis galėtų naudotis tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip ir visi kiti piliečiai.
Tai – pirmoji išsami žmogaus teisių sutartis, kurią ES ratifikavo kaip vienas subjektas. Ją taip pat pasirašė visos 27 ES valstybės narės, o 16 iš jų – ratifikavo (tarp jų ir Lietuva). Konvencijoje nustatomi minimalūs standartai, kuriais saugomos ir garantuojamos įvairios pilietinės, politinės, socialinės ir ekonominės neįgaliųjų teisės. Ji atspindi platesnio masto ES įsipareigojimą iki 2020 m. apytikriai 80 milijonų ES gyvenančių neįgaliųjų sukurti Europą be kliūčių, kaip numatyta Europos Komisijos strategijoje dėl negalios.
JT neįgaliųjų teisių konvenciją ES pasirašė 2007 m. kovo 30 d. – teikimo pasirašyti dieną. Iki šiol ją pasirašė visos 27 ES šalys ir dar 120 pasaulio valstybių. Užbaigusi ratifikavimo procedūrą, ES, kaip vienas subjektas, tapo pirmąja tarptautine organizacija, oficialiai prisijungusia prie konvencijos (taip pat 16 valstybių narių).
ES savo kompetencijos ribose turi užtikrinti, jog visi ES lygmens teisės aktai, strategijos ir programos atitiktų Neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatas. Ratifikuojančios šalys, kaip antai ES valstybės narės, turėtų imtis priemonių šiose srityse: galimybės įgyti išsilavinimą užtikrinimas, užimtumas, transportas, infrastruktūra ir viešieji pastatai, teisės balsuoti suteikimas, galimybių dalyvauti politikoje gerinimas ir visų neįgaliųjų visiško teisinio veiksnumo užtikrinimas.
Konvenciją ratifikavusios šalys turės reguliariai informuoti JT neįgaliųjų teisių komitetą apie priemones, kurių ėmėsi įgyvendindamos konvenciją. Iš nepriklausomų ekspertų sudarytas komitetas nurodys galimus konvencijos įgyvendinimo trūkumus ir teiks rekomendacijas.
Europos Sąjungoje kas šeštam žmogui (iš viso apie 80 milijonų žmonių) nustatyta įvairaus laipsnio (nuo lengvos iki sunkios) negalia. Daugiau kaip trečdalis vyresnių nei 75 metų žmonių turi negalią, kuri daugiau ar mažiau riboja jų gyvenimą. Dėl ES gyventojų senėjimo šie skaičiai turėtų dar didėti. Daugelis šių žmonių neretai negali visaverčiai dalyvauti socialiniame ir ekonominiame gyvenime dėl fizinių ar kitokių kliūčių, taip pat dėl diskriminavimo.
Parengta pagal www.nisc.lt informaciją.
Tai – pirmoji išsami žmogaus teisių sutartis, kurią ES ratifikavo kaip vienas subjektas. Ją taip pat pasirašė visos 27 ES valstybės narės, o 16 iš jų – ratifikavo (tarp jų ir Lietuva). Konvencijoje nustatomi minimalūs standartai, kuriais saugomos ir garantuojamos įvairios pilietinės, politinės, socialinės ir ekonominės neįgaliųjų teisės. Ji atspindi platesnio masto ES įsipareigojimą iki 2020 m. apytikriai 80 milijonų ES gyvenančių neįgaliųjų sukurti Europą be kliūčių, kaip numatyta Europos Komisijos strategijoje dėl negalios.
JT neįgaliųjų teisių konvenciją ES pasirašė 2007 m. kovo 30 d. – teikimo pasirašyti dieną. Iki šiol ją pasirašė visos 27 ES šalys ir dar 120 pasaulio valstybių. Užbaigusi ratifikavimo procedūrą, ES, kaip vienas subjektas, tapo pirmąja tarptautine organizacija, oficialiai prisijungusia prie konvencijos (taip pat 16 valstybių narių).
ES savo kompetencijos ribose turi užtikrinti, jog visi ES lygmens teisės aktai, strategijos ir programos atitiktų Neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatas. Ratifikuojančios šalys, kaip antai ES valstybės narės, turėtų imtis priemonių šiose srityse: galimybės įgyti išsilavinimą užtikrinimas, užimtumas, transportas, infrastruktūra ir viešieji pastatai, teisės balsuoti suteikimas, galimybių dalyvauti politikoje gerinimas ir visų neįgaliųjų visiško teisinio veiksnumo užtikrinimas.
Konvenciją ratifikavusios šalys turės reguliariai informuoti JT neįgaliųjų teisių komitetą apie priemones, kurių ėmėsi įgyvendindamos konvenciją. Iš nepriklausomų ekspertų sudarytas komitetas nurodys galimus konvencijos įgyvendinimo trūkumus ir teiks rekomendacijas.
Europos Sąjungoje kas šeštam žmogui (iš viso apie 80 milijonų žmonių) nustatyta įvairaus laipsnio (nuo lengvos iki sunkios) negalia. Daugiau kaip trečdalis vyresnių nei 75 metų žmonių turi negalią, kuri daugiau ar mažiau riboja jų gyvenimą. Dėl ES gyventojų senėjimo šie skaičiai turėtų dar didėti. Daugelis šių žmonių neretai negali visaverčiai dalyvauti socialiniame ir ekonominiame gyvenime dėl fizinių ar kitokių kliūčių, taip pat dėl diskriminavimo.
Parengta pagal www.nisc.lt informaciją.

![Neįgaliųjų reikalų departamento logotipas[ALT+M]](http://www.ndt.lt/themes/user/ndt/images/ndt_logo.jpg)
![Neįgaliųjų reikalų tarybos logotipas [ALT+R]](http://www.ndt.lt/themes/user/ndt/images/lirt_logo.jpg)

![Turinys lietuvių kalba [ALT+L]](http://www.ndt.lt/themes/user/ndt/images/lt.gif)
![Turinys anglų kalba [ALT+D]](http://www.ndt.lt/themes/user/ndt/images/en.gif)







