DISKUSIJOS DĖL SOCIALINIO DRAUDIMO REFORMOS ĮSIBĖGĖJA

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai susitikimais su darbdavių atstovais ir socialinės apsaugos ekspertais pradėjo diskusijų su visuomene dėl socialinio draudimo reformos ciklą.

2010 m. kovo 2 d. susitikimuose Lietuvos pramonininkų konfederacijoje bei ministerijoje buvo pristatytos Valstybinio socialinio draudimo ir pensijų sistemos reformos gairės ir pakviesta išsakyti savo požiūrį į keliamas problemas ir jų sprendimo būdus. Pasak socialinės apsaugos ir darbo viceministrės Audronės Morkūnienės, įvairūs požiūriai, išsakomi nagrinėjant darbo grupės ar ministerijos pasiūlymus, yra būtini, siekiant apmąstyti reformos projektą iš visų pusių.

Susitikime su ekspertais buvo sulaukta daug įvairių, neretai smarkiai besiskiriančių nuomonių dėl socialinio draudimo reformos. Susirinkusieji atkreipė dėmesį, kad ši reforma turėtų eiti drauge su darbo santykių lankstumo programa, bendros valstybės fiskalinės politikos, kurios dalis yra valstybinio socialinio draudimo fondas, sustygavimu, o vienas svarbiausių dalykų – nedarbo ir emigracijos suvaldymas.

Vėlinti išėjimo į pensiją iki 65 metų, ką Lietuva įsipareigojusi įgyvendinti iki 2026 m., ekspertai ragino sunkmečiu nepradėti, atidedant tai laikui, kai ryškiai sumažės nedarbas. Nuskambėjo siūlymas ir tuo metu pensinį amžių didinti mažesniais žingsniais: vyrams po du mėnesius per metus, moterims – po keturis (šiuo metu vyrai išeina į pensiją 62,5 metų, moterys 60-ies). Teodoras Medaiskis iškėlė prielaidą, kad šiuo atveju dėl ilgesnio darbo stažo senatvės pensija galėtų būti didesnė.

Pasak Rimanto Rudzkio, antrajame reformos etape numatomas keisti senatvės pensijos skaičiavimo mechanizmas turėtų automatiškai atsižvelgti į realius ekonominius parametrus, tai yra, pensijos dydis priklausytų ne vien nuo asmens pensinio draudimo stažo, turėtų draudžiamųjų pajamų, bet ir, pavyzdžiui, nuo vidutinio darbo užmokesčio šalyje. „Svarbu suteikti aiškumą žmonėms, nuo ko priklausys jų pensija“, - sakė ekspertas.

Dėl „Sodros“ įmokų rinkimo funkcijos perdavimo Valstybinei mokesčių inspekcijai susirinkusieji akcentavo, kad reikia gerai apgalvoti, kaip skirtingų mokesčių bazės bus suderinamos tarpusavyje. Romas Lazutka atkreipė dėmesį, jog skirtingose valstybėse yra skirtinga praktika dėl įmokų rinkimo. Buvo iškeltas klausimas, kaip šiuo atveju keistųsi „Sodros“ paskirtis ir ar būtų peržiūrėtas teritorinių „Sodros“ skyrių statusas ir pareigybių skaičius.

„Projektas pateiktas diskusijoms, kad galėtų pasisakyti įvairios grupės žmonių – darbdaviams aktualiau vieni dalykai, profsąjungos kiti, pensininkams, pareigūnams ar šeimų organizacijoms vėlgi svarbesni juos tiesiogiai liečiantys siūlymai, o valstybės institucijos turi nepamiršti visų piliečių interesų“, - sakė viceministrė A.Morkūnienė. „Tokiu būdu kaupiamas idėjų, racionalių pasiūlymų bankas, kuris padės suformuluoti priimtiniausius sprendimus, virsiančius teisės aktais.“

Pertvarką siūloma įgyvendinti dviem etapais: pirmajame spręsti tas problemas, kurios nereikalauja ilgo pereinamojo laikotarpio, tuo tarpu antrojo etapo siūlymai susiję su ilgalaikio sistemos finansinio tvarumo problemomis, tad dėl jų bus diskutuojama kur kas ilgiau.

Parengta pagal www.socmin.lt  informaciją.